atsivežtinis

atsivežtìnis, -ė adj. (2) 1. atsivežtas į kitus namus tekant ar vedant; plg. atsineštinis: Čia da mano atsivežtìnis, pasoginis kubilas Krs. ║ šiaip atsivežtas: Padainuok mums savo dainų, atsivežtinių Vaižg. 2. atsivežtas vedant kitą žmoną (apie vaikus): Ta jo duktė atsivežtìnė Pl.